miegamasis.

vis dar bučiuodama jį, pirštukais perbraukia per jo krutinę ir vėl grįžta prie jo marškinių sagų

Neskubėdamas atsega tą užtrauktuką, kartu pirštais perbraukdamas per jos nugaros odą ir trumpam atsitraukęs nuo jos lūpų nuvelka jai tą suknelę nuesdamas ją kažkur į vidurį kambario, o paskui vėl sugrįžta prie jos lūpų rankomis glamonėdamas jos kūną.

jo pirštukams slystant jos kūnu, Amberės oda perbėga šiurpuliukai. Sančio lūpoms vėl grįžus prie josios, bučiuoja jį dar aistringiau nei prieš tai. Pasiskubina atseginėti sagas ir po kiek laiko pašalina jo marškinius

(pornūūškė xD)
Bučiuodama jį, rankutėmis nuslysta prie jo kelnių diržo sagties, kažkaip sugebėjusi jį atsegti, pereina prie kelnių sagos

(ahą xDD))
nu o samtukas toliau sau ten užsiėmęs jos lūpom ir .t.t

(gal jau neberašom? xDD)
kažkaip stebuklingai pašalina jo kelnes, numeta ten kažkur, toliau ten jį bučiuoja

(nuu aš iš vis tingiu šnd susirašinėt su kuo nors tai man jokio skirtumo :D)

(aš apie save visai nešneku ;DDD)
Guli viena ranka apglėbęs ją per liemenį retkarčiais perbraukdamas pirštukais per jos nugarą. Šiaip susimąstęs toks biškutuką, nieko nesako, nors šiaip tai gal greičiau neturi ką pasakyt.

toliau ten pirštukais braižo kažką, kilsteli akutes į jį, šypteli

- Matai, man nereikėjo, nei pasakos tau pasakot, kad priimtum į savo lovą. - sukikena, nu va gi prisiminė vaikas tik dabar ten tas pasakas, kalbas apie priėmimą į lovą.

teip a le žaisimingai pabaksnoja jam į ranką
- žiūriu naglas tu,-prisimerkia and sukikena,-tai dar palauk, gal aš dabar pasakos užsinorėsiu,-pakilnoja antakius, nereikėjo primint, bo paskui tikrai neatstos nuo jo, jei pasakos negaus

- Visada toks buvau, jei dar nepastebėjai. - žiūrėdamas į ją sukikena - Jau geriau tu nenorėk. - nusijuokia - Nes pasaka gali būt ir baisi arba iš vis nebus jokios pasakos. - palinksi kelis kartukus

- pats laikas keist senus įpročius,-palinksina, nu nepatinka jai kai kiti moka būti naglesniais už ją pačią,- bet teip nesąžininga,-tipo pavirpina lūpą

- O kąą, šiti labai jau blogi? - kislteli antakiuką - O ką tu čia matai nesąžiningo? Pagal mane tai čia viskas sąžininga. - šypteli, nors šiaip apskritai jam šiandien nuo lūpų šypsena nedingsta

- jei atmesim naglumą, tai ne,-išdėsto savo neprotingai protingas mintis,-pasakos negavau,-linkt, nustato ciūciko snukelį

- nee,-sukikena,-bet žinai ko noriu?-pakilnoja antakius

- Ne, nežinau, kol kas minčių dar nesugebu skaityt. - sukikena - Na ir ko gi tu nori? - taip susidomėjęs paklausia

- nooriu blynų su grietinėle ir su braškėm,-šyypt, nu ji žino, kad ir Santis jų neatsisakytų

- Tai čia jau tipo siūlai man eit gamint, taip? - sukikena žiūrėdamas į ją.

- gerą mintį pakišai,-pakilnoja antakius, ji tai būtų pati pagaminus...gal, bet jei Samtis siūlos,-šiaip visai norėčiau pamatyt tave virtuvėj,-sukikena

- O nesi mačiusi? - kilstelėjo antakį taip biškutuką nustebęs. Nu gi tekdavo jam namie retkarčiais gamint, bet tikriausiai tada Amber namuose nebūdavo - Oh, na jei labai, labai paprašysi tai gaaal ir padarysiu. - sukikena

- keista, bet ne,-Amberė tai apskritai nežinojo, kad jis tokį talentą turi,-Santi, būk geras ir iškepk Amberei blyynų,-suklapsi akelėm ir pakšteli jam į skruostą