miegamasis.

nestipriai kumšteli jam į petį, pats kaltas, nereikėjo prie jos apie visokias merdžinas kalbėt
- aš tada nebeinu,-papučia lūpas, mat įsižeidė motera, eiti panų kabinti gali ir be jos,- ačiū,-sumurma vis dar susiraukus

- Nu ir ko dabar susiraukei? Gi aš tai tau nieko nesakau dėl tavo visų meilužių, kad jie čia bet kada gali užsukt. - nusijuokia žiūrėdamas į ją visą susiraukusią ir šyptelėjęs prisitraukia ją prie savęs - Nagi, juk žinai, kad neisiu aš okių mergų kabint. - šypteli ir pakšteli jai į lūpas

- tai, kad nėra jokių meilužių,-patempia lūpą, jaučias šiek tiek beviltiška, nes net meilužiais pasigirt nebegali. - tavo sugulovės, merginos, meilužės ir šiaip visokios lovos šildytojos, ne mano reikalas,- linkteli, nes neturi teisės jam priekaištauti. Gavus pa, šypteli ir atiduoda jam jo marškinius, bo paskui tikrai neatsigins blondinių su rožiniais nagais dėmesio

- Nėra jokių sugulovių, merginų, ar kokių lovų šildytojų, tai neišsigalvok čia. - pasako,nes rimtai, gi va dabar tai tikrai nėėr jų, nes su visom užbaigė viską. Atgavęs marškinius užsimeta juos, užsisega tik kelias sagas - Eime? - islteli antakį, na ką jis žino, gal jai jau noras praėjo

- ahąą,-linkteli, paima jam už rankos and nusitempia